BEPS projektas
Mokesčių bazės sumažinimo ir pelno perkėlimo projekto (sutr. BEPS) veiksmų planas (angl. base erosion and profit shifting action plan) – Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (sutr. EBPO) 15 priemonių veiksmų planas, skirtas užkirsti kelią dvigubam neapmokestinimui ir dirbtiniam pajamų atskyrimui nuo veiklos, kuri jas uždirba.
- Pirminis tikslas – panaikinti dvigubą apmokestinimą;
- Pagrindas – dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys tarp atskirų šalių (>1.300 sutarčių), tačiau šalių tikslai, tuo pačiu ir sutartys bei nacionalinė teisė, labai skirtingi;
- Rezultatas – daugybė galimybių dvigubam neapmokestinimui;
- Mokesčių pajamų praradimai – bent 100-240 mlrd. USD per metus (EBPO vertinimu);
- Apie 4-8% mažesnis efektyvus pelno mokesčio tarifas multinacionalinėms įmonėms lyginant su nemultinacionalinėmis įmonėmis (EBPO vertinimu);
- Kainodara – laikoma, kad ji yra problemos centre, kadangi leidžia pelno koncentravimą šalyse, kuriose nėra realios ekonominės veiklos;
- Ekonominė 2008-2012 m. recesija – klausimas tapo rimtu iššūkiu ir pakilo iki politikų darbotvarkės – nuspręsta imtis BEPS.
Tai vaizdas, kaip BEPS mato EBPO – 15 veiksmų 3 kryptyse – Darnumas (kad neliktų didžiulių neatitikimų tarp šalių mokestinių sistemų), Turinys (kad apmokestinimas būtų grąžintas ten, kur yra reali veikla, ne „pašto dėžutė“), Skaidrumas ir tikrumas (kad informacija būtų keičiamasi, ji būtų atskleidžiama visų susijusių šalių mokesčių administratoriams, kad ginčai tarp šalių būtų efektyviau sprendžiami). Taip pat dvi veiksmų kategorijos laikomos „horizontaliomis“, visa apimančiomis – Skaitmeninė Ekonomika (1) ir Daugiašalis Instrumentas (15).
BEPS – labai spartus procesas, turint omeny, kad dalyvavo daugybė valstybių – EBPO + besivystančios, visi norintys galėjo teikti savo komentarus ir bandyti daryti įtaką.
1 veiksmas – Įveikti skaitmeninės ekonomikos iššūkius
Tikslas – išanalizuoti mokestinius iššūkius skaitmeninėje ekonomikoje.
Rezultatai – NE atskiram mokestiniam režimui. Esamas spragas ištaisyti kitomis priemonėmis (7 dėl nuolatinių buveinių, 8-10 dėl kainodaros, taip pat PVM gairės).
Tolesni veiksmai:
- Susijusių priemonių įgyvendinimas;
- Skaitmeninės ekonomikos monitoringas ir ataskaita 2020.
2 veiksmas – Neutralizuoti hibridinių susitarimų neatitikimus
Tikslas – sukurti taisykles (nacionalinės teisės ir sutarčių nuostatas), kurios neutralizuotų mokestines hibridinių susitarimų neatitikimų pasekmes.
Rezultatai:
- Rekomendacijos tiek dėl nacionalinės teisės, tiek dėl pavyzdinės sutarties nuostatų;
- Siekiama nepaveikti komercinės sandorių pusės, o tik užtikrinti vienodą traktavimą mokesčių požiūriu (kad jis nesiskirtų vienoje šalyje lyginant su kita);
- Siekiama neleisti susidaryti „stateless income“;
Tolesni veiksmai – šalys laisva valia įgyvendins rekomenduotas priemones (arba neįgyvendins).
3 veiksmas – Sukurti efektyvias kontroliuojamų užsienio bendrovių taisykles
Tikslas – sukurti rekomendacijas efektyvesnių CFC (kontroliuojamų užsienio bendrovių) taisyklių parengimui.
Rezultatai – sukurti CFC taisyklių komponentai („building blocks“, apibrėžimai, išimtys, pajamų apskaičiavimas ir priskyrimas, dvigubo apmokestinimo prevencija ir eliminavimas).
Tolesni veiksmai – šalys laisva valia įgyvendins rekomenduotas priemones.
4 veiksmas – Apriboti bazės mažinimą palūkanų ir kitų finansinių mokėjimų sąnaudomis
Tikslas – sukurti rekomendacijas taisyklėms, užkirsiančioms kelią mokesčių bazės mažinimui panaudojant palūkanų sąnaudas.
Rezultatai:
- Rekomendacija apriboti palūkanų atskaitymą 10-30% EBITDA;
- Išimtis – jei visos grupės mastu netto palūkanų/EBITDA santykis aukštesnis;
- Svarbu – netto palūkanos = palūkanų pajamos minus palūkanų sąnaudos;
- Kita – de minimis taisyklė, viešojo intereso projektų išimtis, neatskaitytų sąnaudų perkėlimas į ateinančius laikotarpius;
Tolesni veiksmai – šalys laisva valia įgyvendins rekomenduotas priemones.
5 veiksmas – Efektyviau stabdyti žalingas mokesčių praktikas skaidrumo ir turinio reikalavimais
Tikslas – užtikrinti keitimąsi įpareigojančiais išaiškinimais dėl preferencinių mokestinių režimų bei užtikrinti reikalavimą, kad preferenciniai režimai galiotų tik esant reikšmingai ekonominei veiklai.
Rezultatai:
- Esamus įpareigojančius išaiškinimus šalys turės persiųsti viena kitai iki 2016-12-31. Išaiškinimai nuo 2016-04-01 – per 3 mėn.
- Preferenciniai režimai „pririšti“ prie patiriamų R&D sąnaudų (nėra reikšmingų sąnaudų – nėra lengvatos).
Tolesni veiksmai:
- Šalys peržiūrės ir modifikuos savo preferencinius režimus (Lietuvoje – MTEP lengvata gali būti papildyta draudimu darbus įsigyti iš grupės įmonių ir pan.);
- Bus užtikrintas keitimasis įpareigojančiais išaiškinimais;
- Vyks tolesnis EBPO monitoringas šioje srityje.
6 veiksmas – Piktnaudžiavimo sutarčių teikiama nauda prevencija
Tikslas – nustatyti minimalų standartą, užkertantį kelią piktnaudžiavimui dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis („treaty shopping“).
Rezultatai:
- Frazė sutartyse, kad šalys sutartimi siekia neleisti neapmokestinimo ar sumažinto apmokestinimo;
- „LOB“ (angl. limitation of benefits) saugiklis – sutarčių nauda galima tik atitinkant tam tikrus kriterijus (teisinė forma, nuosavybė, veikla);
- „PPT“ (angl. principle purposes test) saugiklis – jei vienas iš pagrindinių sandorio tikslų yra gauti sutarties teikiamą naudą, nauda nesuteikiama, nebent įrodoma, kad naudos teikimas atitiks sutarties tikslą.
Tolesni veiksmai – nuostatos turės būti įtrauktos į dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis – šalių nuožiūra.
7 veiksmas – Dirbtinio nuolatinės buveinės statuso vengimo prevencija
Tikslas – užkirsti kelią paplitusioms tipinėms strategijoms dėl nuolatinės buveinės išvengimo.
Rezultatai – nuolatinės buveinės apibrėžimo pakeitimas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, dėl:
- Komisionieriaus (angl. commissionnaire agent);
- Paruošiamųjų/pagalbinių veiksmų;
- Statybų ir kt. sutarčių dirbtinio išskaidymo.
Tolesni veiksmai:
- Nuostatos turės būti įtrauktos į dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis;
- Jos taip pat bus daugiašalėje sutartyje.
8-10 veiksmai – Susieti sandorių kainodaros rezultatus su ekonominės vertės kūrimu
Tikslas – užtikrinti sandorių kainodaros rezultatų susiejimą su ekonominės vertės kūrimu. Trys sritys:
- Nematerialusis turtas (8 veiksmas);
- Rizikų priskyrimas ir finansavimo grąža (9 veiksmas);
- Aukštos rizikos sandoriai (10 veiksmas).
Rezultatai:
- Gairės užtikrinimui, kad veiklos pelnas būtų susietas su ekonomine jį generuojančia veikla;
- Rizikų sąvoka susieta su jų valdymu/ kontroliavimu ir finansiniu pajėgumu jas prisiimti;
- Paaiškinta, kad teisinė nematerialaus turto nuosavybė savaime neužtikrina teisės į grąžą;
- Grąža už finansinius išteklius susieta su faktiškai prisiimama rizika ir jos valdymu – to nesant galima tik minimali grąža (risk-free return for „cash box“);
- Gairės dėl resursų (commodities) sandorių ;
- Gairės dėl mažos pridėtinės vertės paslaugų (angl. low-value adding intra-group services).
Tolesni veiksmai:
- Įsigaliojo iškart!
- 2016-2017 bus tęsiamas darbas dėl pelno padalijimo metodo ir finansavimo sandorių.
11 veiksmas – BEPS išmatavimas ir monitoringas
Tikslas – išmatuoti fiskalinį ir ekonominį mokesčių vengimo poveikius.
Rezultatai – identifikuoti rodikliai, leidžiantys išmatuoti BEPS.
Tolesni veiksmai – tolesnis EBPO darbas su šalių vyriausybėmis siekiant išanalizuoti daugiau statistinių duomenų apie BEPS.
12 veiksmas – Privalomo atskleidimo taisyklės
Tikslas – sukurti privalomo atskleidimo taisykles agresyvaus mokesčių planavimo schemoms.
Rezultatai – rekomenduoti privalomo atskleidimo taisyklių elementai, tiek schemų naudotojams, tiek jų siūlytojams, įskaitant:
- Atskleidimo prievolės sukėlėjai, pvz., sėkmės užmokestis ar konfidencialumo reikalavimas;
- Reikalavimą schemos siūlytojui atskleisti klientų sąrašą;
- Nustatyti sankcijas / baudas atskleidimo užtikrinimui.
Tolesni veiksmai – šalys laisva valia rinksis priemones įgyvendinimui savo nacionalinėje teisėje.
13 veiksmas – Kainodaros dokumentacija ir Atskirų šalių ataskaitos
Tikslas – sukurti taisykles, užtikrinančias mokesčių administracijų informavimą apie pasaulinį pajamų paskirstymą, ekonominę veiklą ir sumokėtus mokesčius skirtingose šalyse.
Rezultatai – trijų lygių standartizuotos dokumentavimo prievolės daugianacionalinėms bendrovėms:
- Bendroji byla (angl. master file) apie pasaulines verslo operacijas ir taikomas kainodaros politikas;
- Detalesnė lokali byla (angl. local file) apie konkrečioje šalyje vykdomus sandorius;
- Didelės daugianacionalinės bendrovės taip pat privalo teikti Atskirų šalių ataskaitas (angl. Country-by-Country Report), kuriose reikalaujama atskleisti daugiau informacijos (kiekvienos šalies pajamos, darbuotojų skaičius, pelno mokestis ir t.t.).
Tolesni veiksmai:
- Taikytina nuo 2016 m. laikotarpio, grupėms, kurių apyvarta >750m EUR – informaciją reikės atskleisti 2017 m.;
- Šalys turės įgyvendinti nacionalinėje teisėje minėtas prievoles;
- EBPO sukurs reikiamą XML schemą ir naudojimo instrukciją efektyviam elektroniniam apsikeitimui informacija.
14 veiksmas – Užtikrinti efektyvesnius ginčų sprendimo mechanizmus
Tikslas – pagerinti ginčų tarp šalių mokesčių administratorių sprendimo mechanizmą, užtikrinti teisinį saugumą tinkamai prievoles vykdantiems mokesčių mokėtojams;
Rezultatai – priemonės Bendro sutarimo procedūros (Mutual Agreement Procedure / MAP) pagerinimui sukurtas minimalus standartas.
Tolesni veiksmai – įgyvendinimas – šalių prievolė, jos turės priimti atitinkamus teisės aktus ir skirti resursų jų įgyvendinimui.
15 veiksmas – Daugiašalio instrumento sukūrimas dvišalių sutarčių pakeitimui
Tikslas – sukurti efektyvesnį teisinį instrumentą nei pasenęs dvišalių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tinklas.
Rezultatai:
- Išanalizuotos galimybės ir kliūtys daugiašaliam teisiniam instrumentui;
- Nuspręsta toliau jį plėtoti ir paruošti pasirašymui iki 2016-12-31.
Tolesni veiksmai:
- Šalių savanorių grupės darbas rengiant daugiašalį teisinį instrumentą;
- Pasirašymas bus savanoriškas.